Šiais mokslo metais Lietuvoje pirmą kartą surengtas 12-13 metų mokiniams skirtas respublikinis konkursas „Fair Play sporte ir gyvenime“, prieš penkerius metus startavęs Kauno mokyklose.Projektas gimė jo iniciatorei, Kilnaus sportinio elgesio komiteto narei Filomenai Beleškevičienei pasiūlius rengti konkursą, kurio esmė būtų akcentuoti kilnaus elgesio svarbą, o ne tik įvertinti sportinius pasiekimus.Lietuvos tautinio olimpinio komiteto ir Kauno šv. Kazimiero progimnazijos rengiamą respublikinį konkursą šiemet vainikavo finalinis renginys Kėdainiuose. Į arčiausiai Lietuvos centro esantį miestą suvažiavo 108 mokiniai iš Alytaus, Kauno, Utenos, kartu su jais rungėsi ir finalinio renginio šeimininkai. Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnaziją atstovavo Eglė ir Miglė Kisarauskaitės, Luka Dilevičiūtė, Gabrielę Augulytė, Ieva Petraukaitė, Lukas Bernotas, Laurynas Sinkevičius, Marius Šaučiūnas, Nojus Šlaustas.
Finaliniame etape, kurį vedė aktorius Dominykas Vaitiekūnas, varžėsi 12 komandų, vieną jų sudarė pedagogai.Komandos buvo pavadintos olimpines žaidynes organizavusių miestų vardais, o kiekvienas komandos narys turėjo skirtingas funkcijas: treneris, gydytojas, kineziterapeutas, viešųjų ryšių atstovas, sportininkas.
Pasak LTOK olimpinio švietimo direktorės Vitos Balsytės, tai mokiniams padėjo patiems patirti ir suprasti kilnaus elgesio sąvoką. „To parodyti, išmokyti yra neįmanoma, tai yra elgsena, kurią formuoti reikia nuo mažens, o sporto komandų pavyzdys tam yra labai tinkamas. Todėl visos 11 mokinių komandų buvo perskirstytos ir dirbo ne su savo draugais, o su nepažįstamais bendraamžiais, – aiškino V.Balsytė. – Konkrečių pareigų paskirstymas įpareigojo pajusti atsakomybę už komandą, suprasti, kad visos funkcijos, nors labai skirtingos, yra svarbios bendram darbui. Pavyzdžiui, komandos vadovas rūpinosi, kad visi nariai laiku atvyktų į nurodytą vietą, gydytojas turėjo užtikrinti, kad komanda būtų pavalgiusi, visi saugiai atliktų užduotis“.
Prieš prasidedant renginiui kiekviena komanda atskirai nusistatė savo elgesio kodeksą arba pasirinko jį iš organizatorių siūlomų. Komandos atliko po šešias užduotis. Jos buvo labai skirtingos. Štai kliūčių ruože vienas moksleivis turėjo užsirišti akis, o kitas jam padėti pasiekti tikslą balsu duodamas nurodymus. Dalyvaudami viktorinoje vaikai klausėsi įrašų ir turėjo atsakyti, kokią olimpinę vertybę jie atspindi. Susitikimo su Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komiteto prezidentu, olimpiečiu dziudo kovotoju Mariumi Paškevičiumi metu vaikai išmėgino dziudo, vėliau boksą, atliko improvizuotas užduotis su kamuoliukais. Vykdant užduotis komandų nariai buvo provokuojami rinktis tarp kilnaus elgesio ir mažiau garbingo, bet greičiau į pergalę galinčio atvesti kelio. „Provokacijos padėjo vaikams pasitikrinti save, – sakė V. Balsytė. – Tarkime, užduotyje, kai reikėjo užsirišti akis, koordinatoriui voke buvo perduoti du pasiūlymai: jis galėjo rinktis tradicinį ar permatomą raištį, kuris varžovams siūlomas nebus. Logiška, kad tai buvo neteisėtas privalumas, neužtikrinamos lygios komandų galimybės. Arba buvo siūloma išmesti dalį komandos narių, kad užduotis būtų atlikta greičiau.“ Kiekviena užduotis, kiekvienas sprendimas, V. Balsytės pastebėjimu, leido įvertinti, ar tie pasirinkimai yra teisingi tiek savo, tiek savo komandos narių atžvilgiu. Išbandymus išlaikė ne visi, tačiau buvo komandų, kurios provokacijoms nepasidavė, nepasinaudojo palengvintomis sąlygomis. Renginio pabaigoje rungčių koordinatoriai aptarė, kiek komandų pasirinko provokacijas, kiek išliko kilnaus elgesio kelyje.
Netikėta renginio atomazga paaiškėjo atėjus laikui skelbti konkurso nugalėtojus. Jais šiais metais tapo visos projekto finaliniame etape dalyvavusios komandos. V. Balsytės teigimu, toks finalinio renginio formatas pasiteisino, todėl jį ketinama naudoti ir ateityje.
Robertas Mežvinskis
